Funu Manufahi Inspira Lider Sira Hodi Kontinua Luta Ba Ukun Rasik Aan no Komisáriu KFP Husu Kontinua Kuda Metin Iha Jerasaun Foun no Servidor Estadu Sira Ida-idak Nia Fuan

Manufahi – Komemorasaun Loron Proklamasaun Indepedensia Republika Demokratika Timor Leste  ba dala 47 no komemorasaun tinan 10 dékada ida serimonia  100  funu  Manufahi  tinan 2022  sai baze inspirasaun no inísiu husi Luta Povu Timor-Leste ba ukun rasik aan.

Komisariu Komisaun Funsaun Públika ba asuntu Disiplinar, Fausto Freitas da Silva alias Liurai Tasi halo dekarasaun ne’e bainhira sai orador iha seminariu ho tema “Luta rezisténsia povu Manufahi ba Libertasaun Patria Timor Leste” ne’ebé partisipa husi estudantes eskola Institutu Betano, Eskola Tékniku Vokasional Covem, estudantes sekundáriu Jeral,  eskola Ensinu Báziku Sentral  privadu no públiku, profesores inklui diretores eskola hamutuk ema nain 70 resin feto no mane,  ne’ebé hala’o iha salaun enkontru  Administrasaun Munisípiu Manufahi sexta feira, (25/11/2022).

Komisariu Fausto Freitas da Silva alias Liurai Tasi esplika iha tinan 100 liu ba mosu revolta kontra Estadu kolonial Portuguez nia ukun hahú kedas iha Manufahi ne’ebé lidera husi eroi Dom Boventura ninia aman Dom Duarte da costa nia tempu. Tuir istória ne’ebé eskritóriu balun hakerek iha livru haktuir katak, funu Manufahi kontra Malae-Mutin nakfera no daet tutan to’o Timor laran tomak, hanesan funu iha Baucau, Venilale, Lospalos, Viqueque Soibada, Lequidoe no iha reinu sira seluk tan. Faktor ne’ebé sai kauza funu Manufahi ne’ebé lidera husi Dom Boavetura, tanba Estadu kolonial hasa’e taxa ba impostu, no tratamentu krueldade oi-oin ne’ebé Estadu Kolonial halo ba Timor oan sira ho hahalok explorasaun. Konsekuensia husi funu Manufahi rezulta Timor oan barak mate, balun hetan kastigu no torturasaun oi-oin.

Komisáriu KFP, Fausto Freitas da Silva orador iha komemorasaun 100 anos Funu Manufahi/Foto Media CFP

Komisariu Fausto Freitas da Silva alías Liurai Tasi  konta mós Dom Boaventura nia mate,  bazeia ba istória oral balun ne’ebé dehan, Dom Boaventura mate hakoi iha odamatan boot Santa-Kruz nian, no balun fiar katak, Dom Boaventura hanesan mitus ou lakon mosu – mate moris, balun dehan, Dom Boaventura kastigu iha Ataúro ka Aipelu no mate iha kadeia. Maibé, tuir  livru ida ho títulu “Pulau Timor, sebuah sumbangan untuk sejarah” Timor oan ida naran António Vicente Marques Soares ne’ebé kolekta istória sira kona-ba Timor no rai hamutuk sai livru ida, ne’ebé hetan mós asinatura husi Maktoban Amu Bispu Diocese Baucau, Dom Basilio do Nascimento katak,  Dom Boaventura kaer moris de’it iha rai ida naran KLERE entre Alas ho Fatuberliu iha loron 26 fulan Outubru 1912  no lori mai Dili no ba kastigu iha prizaun Batugade.

Tuir sasin balun, livru ne’e haktuir, Dom Boaventura la hetan oho husi Estadu kolonial  Portuguéz, maibé entrega nia ba populasaun balun husi Soé Indonézia ne’ebé mai halimar bebeik iha prizaun Batuagade. Hafoin sira lori Dom Boaventura ba iha Soé Indonézia kaben tiha ho liurai nia oan feto ida iha Soé,  hafoin ida ne’e Dom Boaventura mate no hakohi iha fatin ida ho distansia kilometru 15 husi Norte sidade Soé Indonézia nian.

Inspirasaun husi funu Manufahi ba luta ukun rasik aan tanba, iha fulan juñu 1974 delegasaun ida husi ASDT/Fretilin kompostu husi saudozu Nicolao Lobato, Fransisco Xavier Amaral, José Manuel Ramos Horta aktual Prezidente Repúblika, José Luis Guteres, saudozu Borja da Costa, no sira seluk ba hasoru malu ho maktoban espoza Dom Boaventura iha Betano katak, “ami halo tuir buat ne’ebe maka ami nia avo Dom Boaventura maka Matadalan”. Ne’ebé hakuir mós Dr.Abilio Araújo nia livru ne’ebé dehan katak, bainhira delegasaun ASDT/Fretilin to’o iha rai Kakuit Betano Manufahi simu ho dadolin katak, “Loriku rai naín lian daudaun ona” ne’ebé inspira eroi fundador sira iha altura ne’ebá  atu kontinua luta hodi liberta rai no povu Timor-Leste.

Nune’e iha loron 28 de Novembro 1975, Fretilin Proklama Unilateralmente nu’udar Estadu de Direito Demokratiku livre no independente.Timor oan sira ne’ebé komunga doutrina  valor no prinsipiu ukun rasik-aan  kontinua reziste hasoru invazaun no okupasaun husi militar Indonézia iha loron 7 fulan dezembru 1975 luta durante tinan 24 nia laran.

Iha prosesu luta naruk ne’e povu Manufahi oan barak envolve direta no indireta luta ba ukun rasik an. Momentu ida ne’e importante ida atu relembra fali akontesimentu 20 de Agostu 1982 bainhira povu Rotuto Manufahi hamrik hamutuk ho Fretilin hodi revolta halo povu barak mate no balun desteradu ba Ataúro, Betano no fatin seluk nu’udar parte ida hodi kontribui ba prosesu luta ba ukun rasik aan.

Tanba ne’e, Komisáriu Fausto Freitas da Silva husu ba povu no intelektual Manufahi oan sira atu prezerva didiak istória luta ba ukun rasik aan nian, tanba prosesu luta ne’ebé lori tempu naruk, nakonu ho sofrimentu oi-oin, barak mate tanba kilat musan, barak mate tanba hamlaha no barak mós hetan violasaun no toturasaun oi-oin,  ne’ebé ikus mai Timor-Leste konsege hetan vitoria hodi restaura fali indepedensia iha 20 de Maio 2002.

Espíritu Nasionalizmu, patriotizmu no unidade nasionál kuda metin iha jerasaun foun ida-idak nia fuan no ba servidor Estadu sira, husu atu tau aas interese Estadu, servisu ho fuan ho laran moos, imparsialidade, hadook an husi hahalok korupsaun, nepotizmu, kumpre dever sira no kódigu étika administrasaun públika ne’ebé define iha estatutu Funsaun Públika. Enkoraja jerasaun foun Manufahi oan sira atu buka hatene valor no prinsipiu sira husi luta ba ukun rasik aan ba iha prátika hanesan onra no omenajen ba obra no sakrifisiu sira ne’ebé saudozu Dom Boaventura no saudozu Fransisco Xavier do Amaral hamutuk ho saudozu sira seluk halo ba rai no povu Timor-Leste.